Rozmarinas pasisako už konkretų laistymo režimą optimaliam augimui ir sveikatai, pabrėždamas saikingumo svarbą.
Nepaisant atsparumo, per didelis laistymas gali pakenkti augalo gerovei. Štai pagrindinės gairės, kurių reikia laikytis:
Pirma, iš pradžių sodinant rozmariną iš sėklų ar auginių, reikia pakankamai vandens, kad būtų sukurta tvirta šaknų sistema. Tačiau subrendęs augalas daugiausia gali pasikliauti natūraliais krituliais, jei jis viršija 450 mm per metus. Tačiau reikia atsižvelgti į tokius aplinkos veiksnius kaip dirvožemio struktūra ir drėgmės lygis.
Antra, reikia būti atsargiems, kad būtų išvengta šaknų puvinio ir grybelinių ligų, kurias sukelia perlaistymas. Todėl, norint apsaugoti augalo sveikatą, būtina vengti per didelio laistymo.
Naudojami įvairūs laistymo būdai, pradedant dažnu laistymu karštuose, lietaus neturinčiuose regionuose ir baigiant periodinėmis lašelinėmis drėkinimo sesijomis, ypač vasarą. Svarbiausia yra stebėti dirvožemio drėgmę ir užtikrinti tinkamą drenažą, kad būtų išvengta vandens užmirkimo.
Nustatant, kada laistyti, vadovaujamasi augalo užuominomis. Patikimas būdas patikrinti dirvožemio drėgmės lygį įkišant pirštą. Be to, labai svarbu užtikrinti tinkamą drenažą, todėl reikia gerai nusausinti puodus ir substratus.
Apibendrinant galima pasakyti, kad norint auginti gyvybingus ir atsparius rozmarino augalus, būtina išlaikyti laistymo praktikos pusiausvyrą. Laikantis šių principų, galima užtikrinti, kad augalas klestėtų ir klestėtų.
